gerimanto-statinio-knygos-ponas-zypristatymas-060

A.Anušauskas – apie G.Statinio romaną: „Ši knyga pasitarnaus vystant dialogą tarp lietuvių ir lenkų“

Naujasis Gerimanto Statinio romanas – knyga-intriga. Tokiais žodžiais kolegos darbą apibūdina žurnalistas Audrys Antanaitis. Istorinis romanas „Ponas Zy“ – knyga, kurios pagrindu tapo tikra Zygmunto Šafranskio istorija, papildyta literatūriniais prieskoniais.

Iš žurnalistinės veiklos gimė ir Gerimanto Statinio romanas „Ponas Zy“. Renkant medžiagą TV laidai apie Vilniuje nuo XX a. I pusės likusius fortifikacinius įtvirtinimus, autoriui teko atrasti daug paralelinės medžiagos – lenkų karininkų atsiminimų, susitikti su gyvais tų laikų liudininkais. Iš to išsirutuliojo meninė rekonstrukcija miesto, kuris pergyvena karus, eina iš rankų į rankas, integruodamas įvairias tautas ir kultūras.

Zygmuntas Šafranskis, Vilniaus įtvirtintos stovyklos kvartirmeisteris, Ulonų 4-ojo pulko intendantas – pagrindinis knygos veikėjas bei realus žmogus, rašęs užrašus, kurias remiantis žurnalistas G.Statinis parašė šią knygą.

Tiesa, G.Statinis pats rankraščių nebuvo laikęs savo rankose, tačiau atrado Z.Šafranskio bylą, jo gimines – gimė istorija, kurią dabar kiekvienas galės perskaityti.

Romanas „Ponas Zy“ – tai gyva kalba papasakota Vilniaus ir jo apylinkių istorijos atkarpa, kuri atgręžia skaitytojus į laiką ir miestą, apie kurį tarėmės žinantys beveik viską, tačiau daugybė faktų, istorinių portretų ir istorinių detalų atrandama naujai.

Pats autorius G.Statinis teigia, jog iš pradžių ketino imtis mokslinės veiklos šia tema, rašyti disertaciją. „Man vis sakė, čia ne mūsų (ne Lietuvos, – red.), neverta apie tai rašyti. Nusprendžiau tada turimas žinias sudėti į literatūros kūrinį“, – atskleidė žurnalistas, keliautojas.

A.Antanaitis džiaugiasi, kad pirmas turėjo galimybę paliudyti knygos atsiradimą: „Tą knygą gavau dar tik pradėtą rašyti. Kantriai laukiau metus, dvejus, trejus… Ir vieną dieną Gerimantas atneša knygą, – sakė žurnalistas. – Mano būsena buvo šiek tiek keista, nes nežinojau, ko laukti iš tokios storos knygos. Galvojau, bus kaip ir ankstesnės jo kelionių knygos. Bet likau nustebęs.“

Pasak žurnalisto, šį romaną žmonės galės skaityti kaip visiškai nepažintos žemės istoriją, suvokdami, kad vis dėlto tai yra mūsų žemė.

Tai nėra mokslinė knyga, tačiau su istorija didelių prasilenkimų šioje knygoje nėra. Tai patvirtina ir istorikas dr. Arvydas Anušauskas

„Skaičiau tik pikantiškas vietas, o čia buvo apie istoriją?“ – juokiasi istorikas.

A.Anušausko nuomone, šalia istorinių faktų yra ir autoriaus išmonės, kurią istorikas galėtų kritikuoti, tačiau viskas paliekama paties autoriaus apsisprendimui, kaip ir ką pateikti.

Žmonės, kurie domisi Vilniaus istorija, ras daug pažįstamų vietų, autoriaus meninę interpretaciją, kas tose vietose vyko ir pan.

„Tai intriguojantis, pamokantis, nuotykių kupinas pasakojimas apie tarpukario įvykius, kurių veiksmas persikelia ir už Lietuvos ribų. Tai kartu ir Vilniaus istorijos dalis, o tokių grožinės literatūros kūrinių apie vadinamąjį „lenkmetį“ labai trūksta. Ši knyga sėkmingai pasitarnaus vystant dialogą tarp lietuvių ir lenkų“, – apie knygą dar prieš jos pristatymą yra atsiliepęs istorikas dr. A.Anušauskas.

Iš 15min.lt

Pasidalinkite!Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedInShare on TumblrPin on PinterestShare on RedditShare on YummlyFlattr the authorShare on VKShare on StumbleUpon

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *