21462311_1325372627571709_2683872411668655071_n

Beieškant lietuviškų vietų Niujorke

Arvydas Anušauskas

Lietuvių kultūra augo ir tarpo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Keliaujant, visuomet kirba sužinoti, ką lietuviško galima atrasti tose šalyse? Šįkart atsakymo buvo ieškoma viešnagės Niujorke metu. Anapus Atlanto yra gausybė lietuviškų pastatų, paminklų, muziejų ir kitų įdomių vietų, kurių detaliam tyrinėjimui nepakaktų vienos savaitės. Tiek laiko praleista didžiausiame JAV mieste ir štai, kokius Lietuvos istorijos pėdsakus pavyko rasti.

Generalinio konsulo Mauzeris

Kai galvoji, jog daugmaž žinai beveik 100 metų skaičiuojančios Lietuvos žvalgybos istoriją ir jos buvusių vadovų darbo bei gyvenimo posūkius, gauni kokį nors siurprizą. Ko nesitikėjau pamatyti Lietuvos generaliniame konsulate Niujorke, tai ne tik profesionaliai parengtos konsulato istorijos, bet ir unikalaus eksponato. Tai 1936–1964 metais generaliniu konsulu buvusiam Jonui Budriui priklausiusio Mauzerio.

ist-str-001

J.Budrys mūsų istorijoje žinomas kaip vienas iš lietuviškos žvalgybos kūrėjų, saugumo vadovas ir diplomatas. Būtent jis vadovavo Klaipėdos sukilimui 1923 metais. Gal iš ten, o gal ir ne, bet jo rankose atsidūrė minėtas Mauzeris. J.Budrys 1936 metų rugsėjo 1 dieną buvo atleistas iš generalinio konsulo Karaliaučiuje pareigų ir jau rugsėjo 9 dieną turėjo vadovauti konsulatui Niujorke. Ten išvyko ne vienas. Su Mauzeriu.

Kai okupantams atsisakę paklusti mūsų diplomatai mirdavo, jų vietą užimdavo kiti – iki 1940 metų paskirti diplomatai. Kai mirė Mauzerio savininkas, „New York Times“ 1964 metų rugsėjo 4 dieną paskelbė nekrologą, kuriame jis vadinamas lietuvių herojumi (dėl Klaipėdos užėmimo). Mauzerį perėmė vicekonsulas Anicetas Simutis, kuris 1967 metais ir buvo paskirtas generaliniu konsulu Niujorke.

Dėl Šaltojo karo aplinkybių lietuvių diplomatai esant reikalui buvo pasiruošę gintis ne tik notomis. A.Simutis Mauzerį kartais pasikišdavo ir po pagalve. Tik po jo mirties dokumentai ir Mauzeris atiteko mūsų diplomatinei tarnybai ir užėmė deramą vietą konsulato istorinėje ekspozicijoje 5-oje aveniu. Tuo ir žavi Lietuvos istorija – ją dar galima ir rankose palaikyti.

Jeigu skulptoriai būtų politikais

21272727_1321812634594375_4606538986000210273_o-001

Niujorko Metropoliteno muziejuje, vietinių švelniai vadinamu MET’u, galima rasti šimtus žymiausių menininkų kūrinių, kuriuos kasmet įvertina penki milijonai lankytojų. Bet ties vienu iš kūrinių parašyta: William Zorach (1887–1966 m.) „amerikietis, gimęs Lietuvoje“. Jis yra vienas iš Lietuvoje gimusių žydų menininkų, kurių šeimos Lietuvą paliko dar iki Pirmojo pasaulinio karo (nuotraukoje – W.Zorach kūrinys „Spring in Central park“, nutapytas 1914 metais).

W. Zorach buvo garsus dailininkas ir skulptorius, kuris gimė Jurbarke. Visas jo gyvenimas buvo susijęs su Amerikos modernizmu. Įdomu tai, kad praeito amžiaus trečiajame dešimtmetyje jis tapybą iškeitė į skulptoriaus darbą. Menininką visam gyvenimui suviliojo darbas su kieta medžiaga. Jo žodžiais tariant: „Skulptorius negali lengvai keisti ir kitą dieną nieko neištaisys, jei kažką padarys šiandien“. Tam reikia turėti viziją ir ją iš lėto įgyvendinti. Pagal tas vizijas nesunku atpažinti menininkus, kad ir kokiai meno krypčiai priklausytų, bei atskirti profesionalus ir mėgėjus.

Sakyčiau, politikoje irgi galima atpažinti „skulptorius“, kurie savo viziją įgyvendina lėtai ir nuosekliai, žinodami, koks bus rezultatas. Ir tuos, kurie mėgina politikoje būti be vizijos, mėgdžiojimą vadindami savo vizija.

Revolveris su užsuktu vamzdžiu

21314524_1324215497687422_636304898592403367_n-001

Prie įėjimo į Jungtines Tautas yra Liuksemburgo dovanota skulptūra – Revolveris su į mazgą susuktu vamzdžiu. Tai, matyt, simbolizuoja taikos siekimą. Kartais tai rodo ir JT organizacijos bejėgiškumą kovojant su diktatoriais, kurie grasina branduoliniu ginklu.

Mums savo laiku tai buvo itin svarbi organizacija. Kovojant už nepriklausomybės atstatymą buvo reikalinga kitų šalių parama. Kartu reikėjo informuoti apie mūsų pastangas. Tai darė ir BATUN (angl. Baltic Appeal to the United Nations) – pabaltiečių junginys, atsiradęs po 1965 metų lapkričio 13 dienos vadinamojo žygio į Jungtines Tautas, kai Niujorko Medisono aikštės sode į mitingą prieš Baltijos valstybių okupaciją susirinko apie 14 tūkstančių lietuvių, latvių ir estų. BATUN judėjimas aktyviai kėlė Baltijos valstybių nepriklausomybės klausimą Jungtinėse Tautose iki pat jos atkūrimo ir jų tapimo visateisėmis Jungtinių Tautų narėmis. Latvių iniciatyva rugsėjo 5 dieną Jungtinių Tautų pastate Niujorke atidaryta paroda, skirta šiam judėjimui.

paroda-001

Prieš 16 metų rašydamas knygą „Baltijos laisvė“ tikrai nemaniau sutiksiąs tiek tą svarbią misiją atlikusių žmonių. Dabar tai tapo tik istorijos dalimi.

SLA – nepriklausomybės rėmėjų teritorija

Niujorke, 8-osios aveniu ir 30-osios gatvės sankryžoje, yra namas, kuris ir dabar puikuojasi lietuviškais užrašais. „Tėvynė“, Susivienijimas lietuvių, Tautos fondas… Tai iki šiol lietuviška teritorija. Gal net seniausia pasaulyje be pertraukų veikianti lietuviška organizacija. Duris atidaręs pagyvenęs vyras pirmiausia pasiteiravo: „Ar kalbate lietuviškai?“ O juk prieš 60 ar 100 metų čia durys neužsiverdavo. Pro jas vaikščiojo ir J.Šliūpas, ir J.Basanavičius, ir A.Smetona.

21272642_1324653447643627_491687284337672023_n

Prieš šimtą metų Lietuvoje kuriant nepriklausomą valstybę ypač daug prisidėjo lietuviškos organizacijos JAV. Pirmiausia J.Šliūpo įkurtas „Susivienijimas Lietuvių Amerikoje“ – SLA. Rinko lėšas besikuriančiai valstybei, rėmė jos pastangas apginti nepriklausomybę, leido lietuvišką spaudą. SLA 4-jame dešimtmetyje turėjo daugiau kaip 22 tūkstančius narių ir buvo itin įtakinga.

Prabėgus daugiau kaip šimtmečiui ir klestėjimo laikams pasilikus praeityje, SLA archyvuose saugoma informacija apie šimtus tūkstančių čia gyvenusių lietuvių. Dabar jau reikalinga Lietuvos pagalba tvarkant šiuos unikalius archyvus, kuriuose atsispindi ir mūsų išeivijos istorijos šimtmetis.

mauzeris1-001

Pasidalinkite!Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedInShare on TumblrPin on PinterestShare on RedditShare on YummlyFlattr the authorShare on VKShare on StumbleUpon

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *