main_000x000

Griūva rezistenciją įprasminantys paminklai

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (LGGRTC) perspėja, kad tautinio atgimimo metais statyti paminklai ir kiti atminimo ženklai okupantų nužudytiems partizanams ėmė nykti, todėl būtina juos prikelti. LGGRTC duomenimis, mūsų šalyje yra 2333 paminklai ir 387 statiniai, skirti okupantų bei jiems prijaučiančių asmenų nužudytiems žmonėms, kovojusiems už tautos laisvę. Anot LGGRTC Memorialinio departamento direktorės Gintarės Jakubonienės, tragišką tautos atmintį įprasminusių paminklų skaičius nėra galutinis, mat sąrašas nuolat papildomas. Tačiau iš jo gali tekti išbraukti kai kuriuos deramai nesaugomus, todėl nykstančius atminimo ženklus. Trūksta pagarbos Paminklų rezistencijos aukoms būkle susirūpino Seimo Laisvės kovų komisija, vadovaujama parlamentaro Juozo Oleko. Komisijos pirmininkas „Lietuvos žinioms“ tvirtino nuolat girdintis, kad paminklus, pastatytus kovotojams už laisvę, reikia labiau prižiūrėti. Iki 2015-ųjų tai buvo numatyta Vyriausybės patvirtintame Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų bei palaidojimo vietas žyminčių paminklų priežiūros tarpinstituciniame veiklos plane. Dabar, pasak J. Oleko, svarstoma jį atnaujinti ir nustatyti, kas turi būti atsakingas už paminklų bei atminimo ženklų, skirtų kovotojams už Lietuvos laisvę, priežiūrą. „Laisvės kovotojams kasmet pastatoma po keliolika paminklų ir kitokių atminimo ženklų. Todėl turėtume deramą dėmesį skirti ne vien naujiems, bet ir anksčiau atidengtiems paminklams“, – aiškino J. Olekas.

Atsirado stichiškai Atminimo ženklai okupacijos aukoms pradėti statyti Atgimimo pradžioje, tad daugeliui jų jau beveik 30 metų. „Buvo stengiamasi įamžinti partizanų žūties, jų amžinojo poilsio ar perlaidojimo vietas, taip pat – mūšių, kankinimo vietas“, – kalbėjo G. Jakubonienė. Paminklus laisvės kovotojams statė vienminčiai, kuriuos dabar būtų galima vadinti visuomenininkais. Jie tai darė neturėdami jokių projektų, galima sakyti, stichiškai. „Paprastai šiuos paminklus prižiūrėdavo tų žmonių, kurių atminimą saugo, artimieji. Deja, daugelis jų jau mirė arba paseno ir nebeteko jėgų, todėl atminimo ženklų priežiūra liko visuomenei“, – sakė G. Jakubonienė. Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad LGGRTC vis dažniau pranešama apie tokių paminklų nepriežiūrą. Memorialinio departamento vadovės teigimu, vieniems jų pakaktų atnaujinti raides, sutvarkyti aplinką, o iš medžio sukurtus kryžius, koplytėles derėtų restauruoti. „Suprantama, tam reikia ne vien entuziazmo, bet ir pinigų“, – pridūrė direktorė.

Tiems, kurie rūpinasi paminklų aplinkos tvarkymu, G. Jakubonienė patarė kreiptis į Šaulių sąjungą ir paraginti, kad kovotojų atminimą puoselėtų jaunieji šauliai. Okupacijos aukų įamžinimo vietas savo lėšomis prižiūri nemažai savivaldybių, bet ne visos. Būtina priežiūra LGGRTC duomenimis, dėl griūvančių paminklų, skirtų nužudytiems partizanams, susirūpinę Šilalės rajono gyventojai. Vietos politiniams kaliniams ir tremtiniams vadovaujanti Šilalės rajono savivaldybės tarybos narė Teresė Ūksienė „Lietuvos žinioms“ tvirtino neabejojanti, kad tokių tikrai yra. „Tačiau net ir dabar statydami paminklus nužudytiems partizanams mes, politiniai kaliniai bei tremtiniai, kaskart turime atremti gyventojų pretenzijas, kad įamžiname banditų atminimą“, – neslėpė T. Ūksienė. Paminklus rezistentams, okupacijos aukoms puikiai prižiūri Rokiškio ir Radviliškio rajono savivaldybes. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos paveldosaugininkė Audronė Gavėnienė pasakojo, kad tam yra įsteigta Laisvės kovų įamžinimo komisija. Ji pabrėžė, jog gero rezultato pasiekiama tada, kai klausimas nepaliekamas savieigai.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/griuva-rezistencija-iprasminantys-paminklai/244617
2017 05 27

Pasidalinkite!Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedInShare on TumblrPin on PinterestShare on RedditShare on YummlyFlattr the authorShare on VKShare on StumbleUpon

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *