Archyvas: birželio 2016

paneriuose-aptiktas-saukstais-kastas-tunelis-5774f0d39aa04

Žydų žudynių vietoje prie Panerių aptiktas pabėgimo tunelis

Masinių žudynių vietą Paneriuose, Vilniuje, tyrę Jungtinių Valstijų, Kanados, Izraelio bei Lietuvos ekspertai aptiko pabėgimo tunelį, naujų sušaudymo duobių.
„(…) aptiko papildomų duobių, išryškino užžėlusius takus, kuriais buvo varomi pasmerktieji, sudegintų kūnų pelenų pasiskirstymą po teritoriją. Ir taip pat, kas yra svarbiausia, pasipriešinimo aktą – pabėgimo tunelį, apie kurį buvo daug kalbama istorinėje literatūroje, (…) dabar be paklaidų nustatytas ilgis – iki 30 metrų – labai konkrečiai“, – LRT radijui trečiadienį sakė Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris. Anot jo, po šių tyrimų Paneriuose bus lengviau įrengti informacinius stendus, sukurti ekspoziciją. Aptiktą pabėgimo tunelį taip pat bus galima panaudoti būsimam muziejiniam kompleksui. „Kadangi ten bus pastatytas muziejus, dalis, pavyzdžiui, pabėgimo tunelio, kuris įdomus ir reikšmingas visoje Holokausto literatūroje ir Antrojo pasaulinio karo istoriniuose šaltiniuose, jis galės būti dalimi muziejinės ekspozicijos“, – teigė M.Zingeris. Tyrimai Paneriuose atlikti taikant neinvazines geofizikines technologijas. Tyrėjų grupei vadovauja Jungtinių Valstijų Hartfordo universiteto profesorius Richardas Freundas (Ričardas Froindas) bei Izraelio senienų tarnybos Kasinėjimų ir tyrimų departamento vadovas dr. Jonas Seligmanas (Jonas Zeligmanas). Tyrimo partneriai – Lietuvos žydų bendruomenė, Vilniaus universitetas, Jeruzalės Hebrajų universitetas, Vilniaus Gaono valstybinis muziejus. Vilniaus pakraštyje esantis Panerių memorialas skirtas Holokausto ir visoms nacizmo aukoms atminti, čia 1941-1944 metais naciai vykdė egzekucijas įvairiems žmonėms, daugiausiai žydams. Didelė dalis nužudytųjų palaikų buvo sudeginta, kiti liko užkasti šioje teritorijoje. Panerių miške taip pat nužudyti Lietuvos vietinės rinktinės, Armijos Krajovos kariai, įvairių tautybių Raudonosios armijos karo belaisviai, antinacinio pasipriešinimo dalyviai ir kitos nacių okupacinio režimo aukos. Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/archive/print.php?id=71622398

Arvydas Anušauskas: Kremliaus taikiniai

1

Prieš dvejus metus jau teko rašyti apie naujus Kremliaus taikinius – II-ojo pasaulinio karo veteranus ir jų šeimas. Bet ir šiemet, praėjus 75 metams nuo II-ojo pasaulinio karo pradžios, galima priminti, kad Kremlius sumanė skirti daugiau kaip 3 kartus mažesnę … Skaityti daugiau

#1941tremtis

lent

Kokie šviesūs žmonės: 1941 06 14 lentvario tremtinė JANINA DUMALAKIENĖ 1949 03 25 lentvario tremtinys JONAS POČEPAVIČIUS miesto bibliotekoje 2016 06 10 nacionalinės gimnazijos mokiniams dėsto pamoką „DEPORTACIJOS ISTORIJA.pradžia 1831 metai“ Skaityti daugiau

#1941tremtis

rasa

Rasa Balockaitė pasidalino: „Jonas Pavarotnikas, gimęs 1918 m. Rokiškio rajone, byloje teigiama: „kilęs iš bežemių valstiečių, baigęs 4 gimnazijos klases, išauklėtas buržuazinėje dvasioje.“ Tarnybos Raudonojoje Armijoje metu buvo apkaltintas priešiškomis pažiūromis; kaltinamas, jog atsisakė duoti Raudonarmiečio priesaiką, motyvuodamas esą kartą … Skaityti daugiau

#1941tremtis

trem

Vidmantas Paludnevičius pasidalino: „Mergaičiukė, apkabinusi brolį Juozą, yra mano teta Dalia Grinkevičiūtė(1927-1987) su mama Prane Grinkevičiene(mir.1950). Visas trejetas Trofimovsko salos tremtiniai, buvę toliau šiaurėje, negu šiauriausias Aliaskos taškas – Barrow iškyšulys. Ta mergaičiukė parašys garsiąją atsiminimų knygą „Lietuviai prie Laptevų … Skaityti daugiau

#1941tremts

istorine atmintis

Nijolė Kisielienė pasidalino žiniomis apie savo uošvius, 1941 m. birželio mėn. tremties aukas. Mano anyta Teofilė Butrimaitė – Kisielienė , gim. 1907 m. Alytaus apskr. Kaniūkų km,, dirbo Raseinių gimnazijoje prancūzų kalbos mokytoja. Uošvis Ignas Kisielis, gim. 1905 m. Ukmergės … Skaityti daugiau

#1941tremtis

jukn

Seimo narė Rasa Juknevičienė viena pirmųjų prisijungė prie idėjos pasidalinti tremtinių nuotrauka: ,,Kelios savaitės iki tremties 1941m birželio 14 d. Raguvos mokyklos mokytoja Valerija Tamošiūnienė (kairėje) su sūnumi Aručiu rankose ir šalia stovinčia dukra Dainora, mano mama. Fotografavo vyras Juozas … Skaityti daugiau

#1941tremtis

skiaute

Tomas Vaicekauskas pasidalino: „Suspaudė krūtinę, negalėjau nepasidalint. Senelis Valentinas Kirlys išmetė žinutę per vagono spragą, ją žmonės surado ir perdavė“. Skaityti daugiau

#1941tremtis

jonas

Jonas Vaičenonis atsiliepdamas į kvietimą, pasidalino informacija apie senelio (Jono Glemžos g.1900 01 13) seserį Mikaliną Glemžaitę, kuri 1941 m. birželį buvo ištremta. Ji gimė 1891.09.02. Kupiškyje, m.1985.03.29.Vilniuje. Palaidota Kupiškio parapijos kapuose. Pedagogė, kraštotyrininkė, šaulė, lietuvių tautinio kostiumo tyrinėtoja ir … Skaityti daugiau