23865912284_917609dd31-002

Sausio 13-oji: Lietuvos laisvės gynimo simbolis – atminimo laužai

24411712871_eb1c3abdedLaisvės gynimo simbolis – atminimo laužai šiltai liepsnoja, primindami žuvusiuosius ir tūkstančius nukentėjusiųjų per Sausio 13-ąją. Jie vienija mus ir skatina drąsiai žengti laisvės ir nepriklausomybės keliu. Jie, kaip ir prieš 25 metus, suteikia tikėjimo, kad įveiksime visus vidinius nesutarimus, ir šildo viltį – Lietuva tvirtai žengs pasirinktu keliu.

Suliepsnojo Sausio 13-osios atminimo laužai

Sausio 12 d. vakare atminimo laužai „Būkime kartu“ suliepsnojo prie Vilniaus televizijos bokšto, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato bei Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje ir Lietuvos miestuose bei miesteliuose. Kaip ir kiekvienais metais atėjau prie Seimo, nes būtent čia 1991 m. sausio 10-11 dienomis budėjau kartu su Panevėžio gamybinio susivienijimo „Linas“ kolektyvu.

Palyginus su praeitais metais šiemet susirinko žymiai daugiau žmonių, nemažas būrys jaunimo. Plevėsavo Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos bei nevyriausybinių organizacijų vėliavos. Į susirinkusius labai pakiliai kreipėsi nuolatinis renginio vedėjas aktorius Rimantas Bagdzevičius: „25-ąjį kartą metai prasideda taip pat. Mes – šalia, vienas šalia kito, greta. Gyvieji šalia žuvusiųjų, čia, dabar, ten pat“. Suskambo varpai, tarsi kviesdami dar neatėjusius, o susirinkusius privertė suklusti, susikaupti – ceremonialas Nepriklausomybės aikštėje prasidėjo. 23865911334_8b46017b38_c

Ta dvasia „Būkime kartu“ nuskambėjo Vytauto Kernagio dainos žodžiuose: „Imk mano ranką, brolau, ir nieko daugiau nebijok“, kurią atliko Marijonas Mikutavičiaus ir Justė Arlauskaitė-Jazzu.

„Už baltą sniegą. Už baltą erdvę. Už lango stiklą spinduliui. Už tuos, kurie buvo. Už tuos, kurie bus. Už tuos, kurie yra. Ačiū: Loretai Asanavičiūtei, Virginijui Druskiui, Dariui Gerbutavičiui, Rolandui Jankauskui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Kanapinskui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vidui Maciulevičiui, Titui Masiuliui, Alvydui Matulkai, Apolinarui Juozui Povilaičiui, Ignui Šimulioniui, Vytautui Vaitkui, Vytautui Koncevičiui. Ačiū!“, – skaitė žuvusiųjų pavardes ceremonialo vedėjas R.Bagdzevičius. Ištarus pavardę nuskambėdavo varpo dūžis, o karys savanoris iškilmingai nunešdavo deglą ir įdėdavo į laužą. Po keturiolikos varpo dūžių pagrindinis Nepriklausomybės aikštės laužas pilnai užsiliepsnojo. Priešais Seimo rūmų centrinį įėjimą gražiai išsirikiavę jau švietė 14 mažesnių atminimo laužų. Nuskambėjus Andriaus Mamontavo ir Algirdo Kaušpėdo atliekamoms populiarioms dainoms „Laužo šviesa“ „Lietuvos valstybė“, dangų papuošė įspūdingi fejerverkai, kurių metu galima buvo įžvelgti ir mūsų Trispalvę. Netrukus Nepriklausomybės aikštėje prasidėjo Sąjūdžio valanda.

Lietuva apgynė teisę į laisvę ne tik sau…

24198544410_4e584ba6a3„Čia vieta, kur buvo sprendžiamas ne tik Lietuvos likimas. Mūsų nedidelė šalis, tokia graži ir kam nors galėjusi atrodyti silpna, pasirodė labai stipri. Ji apgynė teisę į laisvę ne tik sau, bet visoms buvusios sovietinės imperijos tautoms“, – į susirinkusius kreipėsi to meto Lietuvos valstybės vadovas – Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis. Profesorius išreiškė nuomonę, kad mes kaip valstybė ir tauta per mažai matome savo indėlį į demokratiją. Lietuva prieš 25-erius metus pramušė kaliniams išėjimą raudonojoje Kremliaus mūro sienoje, bet ne visi suskubo, ar nesugebėjo, kai kurie atidėliojo, skelbė demokratiją, bet jos nekūrė, vis delsė įstrigę dvejonėse.

„Žengiame pirmyn, kuriame Lietuvą, einame pirmyn ir eisime, ir džiaugsimės, kad Lietuva laimi. Bet laimės, brangieji, tiktai laisva Lietuva, ne ta formaliai nepriklausoma, vis dar vergaujanti savo vidiniams pavydams, pagiežoms, kerštavimams ir suktybėms“, – toliau kalbėjo prof. V.Landsbergis.

Į klausimą, kas yra laisvė, profesorius atsakė: „Laisvė – daryti gerus darbus, kai niekas tavęs neverčia meluoti, neverčia būti niekšeliu, išdavinėti savo brolį ir kaimyną“.

Prof. V.Landsbergis šiais metais nedalyvavo Seimo rūmuose vykusiuose renginiuose. Jis sakė: „Netraukia manęs užeiti į šitą veidmainystės namą“. O pabaigoje prof. V. Landsbergis prisiminė savo seniau parašytų keletą žodžių: „Tik vieną kartą naktį skrido du angelai – mirties ir meilės. Viršum tiek daug, tiek daug žmonių“.

Sąjūdžio valandos metu giedojo Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios choras „Ave Verum“ (vadovas Vidmantas Ruzgys). Susirinkusieji turėjo galimybę apsilankyti Seimo Parlamento ir Vitražo galerijose, kur veikė vaikų piešinių „Laisva Lietuva“ dirbtuvėlės. Koncertavo tarptautinių konkursų laureatas, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos choras „Viva voce“ (vadovai Virginija Katinienė ir Raimondas Katinas), Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyrų choras „Kariūnas“ (vadovas Vytautas Verseckas), Lietuvos mokslų akademijos choras (vadovė Judita Taučaitė), Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“ (vadovė Laima Purlienė), taip 24198541620_d4c7edd23d_cpat skambėjo Sąjūdžio laikų dainininko Vytauto Babravičiaus (Simo) atliekamos dainos. Folkloro ansamblis „Vilnelė“ įkurtas prieš 20 metų. 2005 m. ansamblis apdovanotas aukščiausiu Lietuvos folkloro apdovanojimu – „Aukso paukštės“ statulėle ir nuominuotas geriausiu 2004 m. kolektyvu miestų kategorijoje.

Vilniaus įgulos karininkų ramovėje graži puokštė apdovanojimų

„Pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas“, – Vilniaus įgulos karininkų ramovės salėje nuskambėjo Gaudento Aukštikalnio žodžiai. Laisvės gynėjai, atvykę į tradicinį susitikimą, atsistojo ir šiltais plojimais pasitiko prof. V.Landsbergį. Profesorius pasidalino savo įžvalgomis apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, maloniai bendravo su laisvės gynėjais ir svečiais.

Į susirinkusius kreipėsi Krašto apsaugos ministras J. Olekas: „Didžiuojuosi, džiaugiuosi jumis ir džiaugiuosi šiandienine jaunąja karta, kuri taip pat kaip ir jūs yra pasiryžusi ginti valstybę, jeigu to reikės. Ačiū jums. Ir tikiu, kad mes buvome, esame ir būsime pasiruošę apginti mūsų valstybę“.

Krašto apsaugos ministras „Už ypatingus nuopelnus ir asmeninį indėlį plėtojant ir stiprinant Krašto apsaugos sistemą, istorinės atminties išsaugojimą ir įamžinimą, jaunosios kartos pilietiškumo ugdymą“ apdovanojo Raimundą Kaminską, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto Socialinių ir humanitarinių mokslų katedros docentą, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medaliu civiliams „Už nuopelnus“.

Prieš atvykstant prof. V.Landsbergiui bei Krašto apsaugos ministrui J.Olekui vykoapdovanojimų medaliai24198546710_11f77283da_cs „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ ir „Nepriklausomybės gynėjui“ bei Atkurtos Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos departamento ir pirmosios Krašto apsaugos ministerijos vadovybės Lietuvos valstybės gynėjo-kario liudijimų įteikimo ceremonija. Tylos minute buvo pagerbti kritę už Lietuvos laisvę.

Antrojo laipsnio medalius „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ įteikė komisijos kancleris Saulius Povilaitis. Buvo apdovanoti Jonas Ohman, Juozas Gerutis Ruzgas, vidaus tarnybos pulkininkas Edmundas Uldukis ir Rimantas Žukas.

Lietuvos valstybės gynėjo-kario liudijimus Nikodemui Vaikšnorui ir Juozui Gurskui įteikė dimisijos pulkininkai Jonas Gečas ir Arūnas Dudavičius.

Medalius „Nepriklausomybės gynėjui“ Artūrui Merkiui, Gintui Vilkeliui, Dariui Šlapakauskui, Gintautui Valinčiui ir kitiems įteikė Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas Arnoldas Kulikauskis.

Latvijos 1991 metų barikadų barikadų dalyvių Marupes bendrijos (1991 Gada Barikazu Dalibnieku Marupes Biedriba – BDMB) atminimo medalius Anicetui Varnui, Romui Eidukevičiui, Gaudentui Aukštikalniui, Sauliui Povilaičiui, Gintautui Andrišėnui, Petrui Paleckiui, padėkos raštus Irenai Burokienei ir Vytautui Paulaičiui įteikė bendrijos vadovas, Nacionalinės gvardijos narys J.Ozols.

Latvijos BDMB atstovai jau ne pirmą kartą lankosi Lietuvoje. Praeitų metų lapkričio 18 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje jie dalyvavo puikiai organizuotame Latvijos Respublikos 97-ųjų nepriklausomybės metinių minėjime. Latvijos Respublikos Nepaprastasis ir Įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje dr. Einars Semanis Latvijos ambasados vardu nuoširdžiai padėkojo Vilniaus įgulos karininkų ramovės viršininkui Gaudentui Aukštikalniui už nuostabų Latvijos Respublikos nepriklausomybės dienos minėjimą.

Gintautas Andrišėnas Seimo nario Gedimino Jakavonio įgaliotas „Už dalyvavimą ginant Lietuvos laisvę ir Valstybę bei 1991-ųjų Sausio įvykių 25-mečio proga“ įteikė svečiams iš Latvijos Janis Ozols, Tatjana Liepkalne ir Juris Prokofjevs atminimo medalius „Dzūkų kovų keliais“.

Renginio metu koncertavo žavingasis Lietuvos mecosopranas Judita Leitaitė ir Vilniaus įgulos karininkų ramovės muzikos ansamblis „Vingrė“: Petras24126347769_bcd2716a1d_c Garšva (meno vadovas, klavišiniai), Kęstutis Baranauskas (mušamieji), Roberta Dubinskaitė (smuikas), Romas Juočionis (birbynė), Vytautas Ramonas (gitara), Gintaras Remeikis (saksofonas), Valdemaras Saja (gitara), Edita Vytaitė-Narmontienė (smuikas). Ansamblis, kurio daugumą sudaro profesionalūs muzikantai ir dainininkai, įkurtas 2008 m. „Vingrė“ – labai ambicingas, imlus, veržlus ir atviras visiems muzikiniams projektams kolektyvas.

Dega Lietuvos valstybės atminimo laužai ir degs per amžius. Mes buvome, esame ir būsime. Šlovė Lietuvos laisvės gynėjams! Tegyvuoja Lietuva!

Straipsnio ir nuotraukų autorius: Povilas ŠIMKAVIČIUS, atsargos pulkininkas leitenantas 

Daugiau nuotraukų rasite: https://www.flickr.com/photos/101293497@N05/albums/72157663752827075

Pasidalinkite!Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedInShare on TumblrPin on PinterestShare on RedditShare on YummlyFlattr the authorShare on VKShare on StumbleUpon

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *