001

Maldaknygė

002Vieną rudens vakarą, Lietuvos pirmininkavimo metu Europos Sąjungai, Briuselyje vyko priėmimas, skirtas Vokietijos susivienijimui paminėti. Tame renginyje sutiktas senas belgų diplomatas iš savo švarko kišenės išsitraukė nedidelę maldaknygę – į Sibirą ištremtų lietuvių maldas, surašytas ant „Pravda“ laikraščio paraščių – tokį popierių jie tegalėjo gauti.

Nežinia kokiu stebuklingu būdu, tas vilties ir kančios liudijimas išsprūdo iš už geležinės uždangos ir pateko į JAV. Nedidelė knygelė vėliau buvo išversta į olandų kalbą ir išleista 1962 metais Antverpene, iliustruota originalaus lietuviško, ranka rašyto teksto nuotraukomis.  „Jūs lietuviai ir aš norėčiau ją jums padovanoti“, – pasakė man tas mažai pažįstamas, su Lietuva jokių sąsajų neturintis žmogus. „Aš mokiausi katalikiškoje mokykloje ir mums daug pasakojo apie jūsų tautos kančias. Mes daug už jus meldėmės. Negalvokite, kad buvote visų pamiršti“, –  taip sakydamas ištiesė ilgus metus saugotą relikviją. Išgirdau turbūt vienus gražiausių žodžių bet kuriam lietuviui.

Prieš daugiau nei pusšimtį metų Sibiro lageriuose įkalintų keturių lietuvių mergaičių maldos Marijai buvo vienintelė viltis išgyventi skurdo, bado, šalčio, prievartinio darbo ir visiško žmogaus nužeminimo sąlygomis. Viltį, kad viskas pasikeis, tuo metu galėjo suteikti tik tikėjimas.

Autorė: Regina Statkuvienė

Pasidalinkite!Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedInShare on TumblrPin on PinterestShare on RedditShare on YummlyFlattr the authorShare on VKShare on StumbleUpon

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *